- išpurtėlis
- išpur̃tėlis, išpur̃tėlė dkt. Tàs girtuõklis išpur̃tėlis gerúoju nuo parduotùvės nepasitraũks.
.
išpurtėlis
Look at other dictionaries:
išpurtėlis — išpur̃tėlis, ė adj., smob. (1) 1. kas išpurtęs (apie peraugusį griežtį, ridiką, seną medį): Pirkau medžių, tokių išpur̃tėlių Ig. Mesk tą išpur̃tėlį ridiką – negi jį valgysi! Slm. Visur išpurtėlius [medžius] nupjausim Lp. 2. Jnšk kas riebus;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpurpėlis — išpur̃pėlis, ė smob. (1) kas išpurpęs; plg. išpurtėlis 2: Tokiam išpur̃pėliui nė nešalta Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
